pavidalas

pavìdalas sm. (1) 1. išvaizda, forma: Du broliu, abudu vieno pavìdalo J. Jis įgavo žmogaus pavìdalą KI535. Kokiu pavìdalu tau deivė pasivaidino? KI535. Jau i pavìdalas gaidiškas Pln, Slnt. Iš pavidalo int mešką nepanašus LTI74. Prie mūsų keliuko yra stuobris visai žmogaus pavidalo Skr. Velnias dažniausiai žmonėm pasirodo ožio, katino ir arklio pavidalais LTR(Rs). Rašomosios kalbos prielinksnis į turi pavidalą ing J.Balč. Kokį pavìdalą turi tas daiktas? KI452. Druskos krikštolėliai kubelių pavidalo rš. Pagražinimas žiedo pavìdalo NdŽ. Daikto pavìdalas (figūra) gaunamas iš jo dalių santvarkos FT. Apie mašinos pavidalą ir įtaisymą skaitytojas gaus supratimą iš čia pridedamo paveikslėlio J.Balč. Te jau triobų senai nebėr, ale da darželio pavìdalas yr Slm. Gyvybę vis tą pačią gaminu – gyvent jai naujuose pavidaluose Vd. ^ Tik vaiko pavìdalas tėra (labai sulysęs, sunykęs) Klm. Jau ne kaip žmogus, tikt kaip šešėlis ir žmogaus pavìdalas Sch186. Žmogaus pavidalas, vilko nasrai LTR(Grk). ║ figūra: Padaręs elnio pavidalą, pastatė jį elksnyne tenai, kur vaikai dažniausiai mėgdavo šaudyti Mš. Tada karalaitė jam išpasakojo, kad ji nuliejus iš vaško tokį pavidalą kaip ji pati BsPIV71. Trečią vakarą ateis visokie pavidalai LTsIV631. 2. kng. išraiška: Darbo gerinimo reikalai įgauna vis konkretesnį pavidalą sp. ║ ko nors pateikimo būdas: Autoriaus netiesioginio pasakojimo kalboje gali būti ir kito asmens kalbos, kuri pateikiama tiesioginės arba netiesioginės kalbos pavidalu rš. Darbininkas iš uždirbtojo rublio atiduodavo savininkui penkiasdešimt kapeikų pabaudų pavidalu rš. 3. panašumas: Yra arklys šuns pavìdalu J. To nė pavìdalo nėra J.Jabl. Nė pavidalo nebuvo tą darbą veikiai pabengti M.Valanč. Nėr nė pavidalo visiems užganą padaryti M.Valanč. 4. K vaiduoklis.